Pradžia Šildymo projektavimas
Šildymas

Šildymo sistemą sudaro šie pagrindiniai keturi elementai:

  1. Šilumos generatorius, prietaisas skirtas šiluminei energijai išgauti, pvz. katilas, šilumos siurblys, saulės kolektorius ir kt.;
  2. Vamzdynų ir siurblių sistema, skirta transportuoti šilumnešiui sistemoje;
  3. Šildymo prietaisai, skirti šilumai atiduoti iš šilumnešio į šildomąją patalpą, pvz. radiatoriai, konvektoriai, grindinio šildymo sistemos ir kt.;
  4. Uždarymo ir reguliavimo armatūra, skirta visiškai atjungti ar reguliuoti sistemą garantuojant tinkamą hidraulinį rėžimą joje;

Vienas pagrindinių parametrų, reikalingų tinkamam šildymo sistemos įrengimui, yra pastato šilumos nuostoliai, pagal kuriuos yra parenkamas šilumos generatorius bei šildymo prietaisai patalpose. Tačiau norint įrengti ekonomiškai pagrįstą šildymo sistemą reikia atsižvelgti į daugybė parametrų, pvz. atitvarų konstrukcijos charakteristikas, šildomų patalpų paskirtį, lauko oro parametrus ir kt. Šiuos skaičiavimus atlikti ir tinkamai parinkti sistemos elementus gali tik atestuoti specialistai.

Pagrindiniai norminiai aktai, reglamentuojantys šildymo sistemų projektavimą:

  • STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“
  • STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
  • STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
  • STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“

Radiatorinis šildymas

Tai yra labiausiai paplitęs pastatų šildymo būdas Lietuvoje. Radiatorinis šildymas pasižymi:

  • Nedidelėmis kapitalinėmis investicijomis (lyginant su kitais šildymo būdais);
  • Dideliu šildymo prietaisų pasirinkimu (plokštieji radiatoriai, sekcijiniai radiatoriai, konvektoriai ir kt.);
  • Efektyviu temperatūros reguliavimu;

Prie trūkumų galima paminėti tai, kad šildymo prietaisai užima naudingą patalpų plotą ir, kadangi radiatoriniam šildymui paprastai reikalingas aukštų parametrų šilumnešis, yra mažinamas oro drėgnumas.

Grindinis šildymas

Grindinės šildymo sistemos nėra labai paplitusios, bet greitai populiarėjančios dėl didesnio komforto (palyginus su klasikinėmis radiatorinėmis sistemomis). Grindinės šildymo sistemos skirstomos į šlapio klojimo ir sauso klojimo sistemas.

Montuojant šlapio klojimo sistemas šilumnėšio vamzdynai yra tankiai išklojami ant grindų konstrukcijos vėliau juos įbetonuojant. Taip yra įšildoma visa grindų plokštė, kuri šildo patalpą.

Sauso klojimo sistemos skiriasi tuo, kad vamzdžiai grindyse yra klojami į specialų šilumą paskirstatį reflekorių, tuomet ant viršaus sausai (nebetonuojant) grindų plokštę. Šios sitemos pranašumai:

  • Mažesnis konstrukcijos aukštis;
  • Užtikrinamas tolygesnis šilumos pasiskirstymas;
  • Kadangi nereikalingi betonavimo darbai sistema yra greičiau montuojama;

Grindinis šilymas, nepriklausomai nuo klojimo tipo, pasižymi:

  • Tolygus temperatūros pasiskirstymas horizontaliai patalpoje;
  • Šildymo prietaisai neužima naudingo patalpos ploto;
  • Dėl mažų šilumnešio parametrų galima lengvai panaudoti atsinaujinančius šilumos šaltinius (šilumos siurblius, geoterminį šildymą);
  • Užtikrinamas komfortas, vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam komforto atžvilgiu;

Pastaba. Renkantis grindinį šildymą reikėtu atsižvelgti į grindų dangą, sintetinės ar kiliminės dangos žymiai mažina grindinio šildymo efektyvumą ir patalpos apstatymą, bei naudingą plotą (plotą kuriame yra galima išvedžioti šildymo vamzdyną).

Spindulinis šildymas

Spinduliai šildymo prietaisai didžiąją dalį šilumos atiduoda infraraudonųjų spindulių pavidalu. Šis būdas išsiskiria tuo, kad šildomi yra visi paviršiai ant kurių tiesiogiai krenta spinduliai, o oras sušyla tik konvekcijos būdu nuo paviršių, todėl pasiekiamas šiluminis komfortas ir esant žemesnei oro temperatūrai.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai retai naudojami patalpose, kur nuolat yra žmonių, dėl galimo perkaitinimo ilgą laiką esant po tiesioginiu spindulių srautu. Bet šis būdas labai tinka specialios paskirties patalpose, pvz:

  • Lauko kavinėse, terasose;
  • Aukštose patalpose, sandeliuose;
  • Patalpose, kur žmonės būna periodiškai ar neilgą laiką;

Šios sistemos pasižymi maža inercija, t.y. greitai įšyla ir greit atšąla.

Orinis šildymas

Patalpos šildomo grynai konvekciniu būdu į patalpas tiekiant šiltą orą. Orinis šildymas skiriasi nuo įprastos mechaninio vėdinimo sistemos, nes tiekaimas oras yra specialiai šildomas iki aukštesnės temperatūros ir tiekiamo oro kiekiai gali iki kelių kartų viršyti oro kiekius reikalingus higieniškai oro kaitai užtikrinti. Pagrindiniai orinio šildymo požymiai yra:

  • Lengvai užtikrinama pastovi oro temperatūra;
  • Maža inercija, galima greitai pakeisti oro temperatūrą patalpoje;
  • Nereikalinga papildoma vėdinimo sistema;
  • Nėra įprastų šildymo prietaisų;

Paprastai šios sistemos naudojamos labai didelėse patalpose, pvz. salėse, prekybos centruose, sandeliuose, kur sunku užtikrinti tinkamą šildymą įprastais šildymo prietaisais. Taip pat dažnai naudojama patalpose, kurios šildomos periodiškai.

 


Visos teisės saugomos © 2018 UAB "Techmeta"
Powered by J o o m l a ! Designed by:ThemZa